Viešieji pirkimai internete: greičiau ir pigiau, bet vis dar korumpuotai |
|
Rugsėjį viešuosius pirkimus bus galima vykdyti internetu. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) braižo optimistinius planus: dėl sistemos pirkimai pagreitės trečdaliu, kainuos 10–15 proc. pigiau, dėl ko valstybė sutaupys milijardus litų, taip pat mažins kyšininkavimą vienoje korumpuočiausių valdžios veiklų. „Nebėra tiesioginių kontaktų tarp pirkėjų ir pardavėjų“, – taip žalą korupcijai aiškina VPT vadovas Rimgaudas Vaičiulis. Ekspertai skeptiškesni – pastebima, kad elektroninė sistema nesumažins nei kartelinių susitarimų tarp pirkėjų, nei laimėti parinktai įmonei pritaikytų konkurso sąlygų. „Elektroninė sistema bei kontaktų minimizavimas yra labai gerai, bet jie korupcijos neišnaikins. Tai tik vienas iš daugybės reikiamų žingsnių“, – sako Rytis Juozapavičius, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas.
„Elektroninė sistema yra tokia, kaip ir Skandinavijos šalyse, kurios turi didžiausią patirtį viešinant ir skaidrinant visus viešuosius procesus. Sistemos skaidrumas pasireiškia per jos atvirumą. Erdvė korupcijai yra uždari, viešai nematomi procesai“, – naująjį tinklalapį giria VPT projekto vadovas Daivis Zabulionis. Viešuosiuose pirkimuose korupcija veši, rodo apklausos. TILS pernykštėje „Korupcijos žemėlapio“ apklausoje nustatyta, kad 33 proc. įmonių vadovų pasinaudojo pažintimis, kad laimėtų viešuosius pirkimus. Pagal korumpuotumą pirkimus lenkia tik viena procedūra – žemės paskirčiai keisti pažintimis naudojosi 34 proc. verslininkų. R. Juozapavičius lygina, jog kontaktus tarp viešojo pirkėjo ir pardavėjo jau mažina centralizuoti viešieji pirkimai. „Esant elektroninei sistemai, korupciniai susitarimai vis tiek yra įmanomi. Neretai viešieji pirkimai gali būti korumpuoti tiesiog nustatant korupcinį perkamos paslaugos aprašymą – jei jis tinka tik vienam pardavėjui, tai visi kiti tampa ne konkurentai“, – kalba R. Juozapavičius. Jo vertinimu, dėl korupcijos viešieji pirkimai gali būti „išpūsti“ apie 30 proc. Pernai viešųjų pirkimų atlikta už maždaug 13 mlrd. litų. „Vadinasi, apie 4 mlrd. litų galėjo pasisavinti „draugų ratas“. Tai milžiniškas mastas“, – mano R. Juozapavičius. Tarp papildomų priemonių korupcijai šalinti jis siūlo įvesti „juoduosius sąrašus“ nesąžiningai besielgiančių įmonių, kurios neturėtų teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. R. Juozapavičius svarsto, kad viešieji pirkimai išvis yra ypač paini sritis verslininkui. „Daugumai, su kuo teko pašnekėti, ta sritis yra miglota, neaiški ir paini. Daug neišmanymų, mitų. Bet šalia mitų yra ir korupcija bei korumpuotos grupuotės“, – apibūdina jis. Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Zaborskas svarsto, jog sistema neapsaugos ir nuo potencialių tiekėjų kartelinių susitarimų nekonkuruoti konkursuose, kad kiekvienas nugalėtojas gautų kuo didesnę kainą iš valstybės. „Kartelį įrodyti yra labai subtilus dalykas. Nustatyti susitarimą galima tik operatyvinėmis priemonėmis“, – mano jis ir siūlo stiprinti Konkurencijos tarybos darbą. Bus ir greičiau, ir taupiau, žada VPT Naudojantis naujaja elektronine pirkimų sistema sistema, pirkėjai galės paskelbti konkursą, o tiekėjai jame dalyvauti neišeidami iš savo kabinetų. Bet jiems reikės turėti įsigijus kvalifikuotą elektroninį parašą, kurie dar nėra paplitę. Internete bus galima skelbti nugalėtojus, pasirašyti sutartis, teikti ataskaitas apie projekto eigą. Papildomų ataskaitų VPT teikti nebereikės. „Visiškai atkrenta popierinis darbas“, – aiškina R. Vaičiulis. Internete galės vykti ne tik dabartiniai viešieji pirkimai, bet ir vadinamasis pirkimas elektroninio aukciono būdu: užsakovai galės matyti siūlomas kainas už perkamas prekes ar darbus ir išsyk siūlyti mažesnę kainą. Dėl šio aukciono, taip pat dėl mažesnių sąnaudų viešam pirkimui vykdyti valstyės institucijos turėtų išleisti 10–15 proc. mažiau, drąsiai numato D. Zabulionis. R. Vaičiulis prognozuoja, kad, kai sistema įsivažiuos, dėl jos viešieji pirkimai galės vykti trečdaliu greičiau. 2010-aisiais per naująją sistema bus įvykdyta 50 proc. pirkimų, skaičiuojant pagal vertę, prognozuoja VPT. „Šiek tiek stabdo nepakankama el. parašo plėtra. Be to, viskas priklauso nuo pirkėjų bei paslaugos pirkėjų – juk viešuosius pirkimus vykdo ir vaikų darželiai, mokyklos“, – pripažįsta D. Zabulionis. „Kai kurie viešieji pirkėjai – apie 2–3 proc. jų – net neturi kompiuterių“, – antrina R. Vaičiulis. Viešieji pirkėjai galės rinktis, ar naudotis el. sistema, ar ne. Apklausos: viešieji pirkimai – korupcijos ir painumo lizdas TILS užsakymu 2005-aisiais atliktoje RAIT apklausoje daugiau nei trečdalis iš 550 apklaustų verslininkų viešųjų pirkimų organizavimą vertino nepalankiai, dažniausia minėta problema – korupcija bei laimėjimai per pažintis, nekokybiškai parengtos konkurso sąlygos, skaidrumo bei informacijos stoka. Ketvirtis verslininkų sakė žinantys, kad jų srities įmonės neoficialiai atsilygino valdininkams už joms palankius viešųjų pirkimų rezultatus. Trys ketvirčiai verslininkų buvo įsitikinę, kad viešųjų pirkimų rezultatai turi įtakos politikai. Pernai TILS su partneriais apklausus 98 įmones paaiškėjo, kad dauguma jų yra linkę pritarti, jog „dalyvavimo sąlygos ir kvalifikaciniai kriterijai, nurodyti pirkimo dokumentuose, dažnai būna nepagrįsti ir iš anksto eliminuojantys daugumą potencialių tiekėjų bei Viešųjų pirkimų tarnyba nekontroliuoja, kaip yra vykdomi viešieji pirkimai. Nemažai buvo besiskundžiančių, kad informaciją apie pirkimus gauti sunku, o juose dalyvauti – nelengva, nes reikia tvarkyti labai daug dokumentų. Dauguma verslininkų įsitikinę, kad viešuosiuose pirkimuose nugalėtoją lemia kaina, o ne geriausias pasiūlytų kainos ir kokybės santykis.
|